Gamybos planavimas – pakankamai sudėtingas ir sunkiai valdomas procesas. Specialistų tarpe dažnai juokaujama, kad gamybos planavimas trukdo gaminti. Ar tai tiesa? Kaip suvaldyti gamybos planavimo procesą, kad jis duotų realią naudą visiems – jums, jūsų įmonei ir jūsų klientams? Šiame tekste aptariami pagrindiniai aspektai, nuo kurių priklauso, ar gamybos planavimas bus efektyvus ir sėkmingas.

Kuo ypatingas gamybos planavimas?

Atsargų planuotojui užtenka žinoti kelis esminius dalykus – kas yra pas mane kelyje, kas pas mane sandėlyje ir kokia yra esama bei planuojama paklausa?

Gamybos planuotojui kylantys klausimai labiau kompleksiški. Jam reikia žinoti gaminio parametrus, įrengimų nustatymus, žinoti, užsakymas kartojamas, daromas pirmą kartą ar perdaromas, jam aktualūs skirtingų užsakymų vykdymo ir pristatymo laikai.

Kai kurios operacijos būna iškeliamos į išorę gamybos proceso metu, klientai dažnai inicijuoja datos, kiekio arba produkto parametrų pakeitimus, darbuotojų pravaikštos ir įrengimų gedimai daro gamybos procesą sunkiai prognozuojamu.

Jei nors vienas iš šių aspektų keičiasi, tai reiškia, kad esamas gamybos grafikas yra jau pasenęs ir turi būti perdaromas.

Kas reikalinga gamybos planavimui?

Gamybos procesas yra kompleksiškas, tačiau jis gali būti efektyviai planuojamas, o gamyba vykdoma pagal grafiką. Tam reikalingi keli pagrindiniai dalykai.

Pirma – technologinis aprašymas, kuriame nurodyta kiekvieno gaminio gamybos trukmė, kokie komponentai kurioje fazėje yra naudojami ir kt.

Antra – gamybos planas, kuriame nurodyta, ką reikia gaminti, kada pagaminti ir kiek vienetų turi būti pagaminta.

Trečia – gamybos grafikas, kuriame numatoma, kaip gamybos planas bus įgyvendinimas, kas, kur gamins ir kaip gamins.

Ketvirta – galimybė stebėti ir sekti, kaip gamybos grafikas vykdomas, ar spėjama pagal grafiką, ar reikia imtis papildomų priemonių ir kt.

Papildomi komponentai geram planavimui

Yra dar keletas dalykų, kurie reikšmingi sėkmingam gamybos plano sudarymui ir jo vykdymui.

Žmogus, atsakingas už gamybos planavimą, turi gerai išmanyti sistemą, suprasti įmonės vidinę ir išorinę tiekimo grandinę, mąstyti strategiškai ir turėti realią galią derantis su padalinių vadovais dėl gamybos proceso optimizavimo – neturėdamas įtakos sprendimų priėmimui, jis negalės optimizuoti gamybos proceso.

Gamyboje visada yra vietos patobulinimams ir radus tobulintinas vietas – iš karto mažinami kaštai. Tobulinimo procesas turi būti pastovus, optimizavimas vykti nuolat. Todėl geram planavimui reikalingi aiškiai apibrėžti svarbiausi našumo rodikliai, kitaip KPI (Key Performance Indicators), kurie leidžia stebėti ir vertinti, kaip vykdomas planas ir kaip laikomasi grafiko. Parinkti teisingi KPI padeda įvertinti rezultatus, laiku pastebėti ir tinkamai sureaguoti jeigu pastebima, kad kažkas keičiasi.

Ne mažiau svarbi sklandi komunikacija įmonės viduje – problemos kyla, kai skirtingų padalinių interesai ir veiksmai nekoordinuojami, pvz. pardavimų skyrius organizuoja akcijas nepasitaręs su gamyba ar tiekimo skyrius keičia tiekimo apimtis nesitardamas su sandėliu ir kt.

Duomenys, kuriais disponuojama koordinuojant gamybos procesą, turi būti tikslūs. Geriau mažiau informacijos, bet tikslios, negu daug, tačiau netikslios ir nereikalingos. Norėdami užtikrinti duomenų tikslumą, aprašykite scenarijus, ką daryti, jam įvykus, pvz. esant vėlavimui iš tiekėjo – įvesti pirkimų užsakyme naują datą, informuoti kitus susijusius asmenis elektroniniu laišku ir taip palaikyti maksimalų duomenų tikslumą.

Ką žinoti, prieš renkantis planavimo įrankius?

Būtina sąlyga gamybos proceso gerinimui – aiškiai formuluoti, pamatuojami tikslai, kuriuos planuojama pasiekti per konkretų laiką, pvz. padidinti gamybos efektyvumą 10-15 proc. per artimiausią pusmetį.

Tada, būtina įvertinti, kokie planuojami gamybos optimizavimo kaštai, kokie turimi ištekliai ir koks atsiperkamumas (ROI).

Įvertinus šiuos aspektus, galima svarstyti, kokį gamybos planavimo įrankį pasirinkti – LEAN (pašalinti tai, kas nereikalinga), Six Sigma (stebėti nuokrypius ir pašalinti įvairovę), apribojimų teorija (stebėti ir kontroliuoti „butelio kakliukus“ arba labiausiai apkrautas gamybos vietas) ar kt.

Apribojimų teorija – kaip tai veikia?

Vienas iš gamybos planavimo įrankių yra apribojimų teorija, dar vadinama TOC (Theory of Constrain). Ji paremta Būgno-Buferio-Virvės principu.

Būgnu laikomas labiausiai apkrautas sistemos resursas, užduodantis ritmą visai sistemai. Kai būgnas baigia darbą, virvės paskirtis yra užtikrinti naujų darbų padavimą į sistemą. Kad būgnas visada turėtų darbo, jam sudaromas užduočių buferis. Tai leidžia lengviau koordinuoti gamybos procesą.

Būgnas, dar kitaip vadinamas butelio kakliuku, gali būti skirtingose sistemos vietose arba net ne sistemoje, o už jos ribų. Butelio kakliukas yra labiausiai apkrautas sistemos resursas, bet tik tuo atveju, jie jis apkrautas daugiau nei 90 proc. Padidinus šį resurso pajėgumą, kiti resursai taip pat gali tapti butelio kakliukais.

Jei manote, kad pas jus nėra butelio kakliuko arba visi resursai vienodai apkrauti, vadovaukitės prielaida, kad butelio kakliukas yra pačioje sistemos pradžioje.

Apribojimų teorija – kaip ji taikoma praktikoje?

Butelio kakliuko principas leidžia sėkmingai kontroliuoti gamybos srautą ir užtikrinti, kad nebūtų nei prastovų, nei sumaišties, vėlavimų arba „kamščių.“ Ko reikia, kad teorijos taikymas praktikoje būtų sėkmingas?

Gamybos planuotojas turi aiškiai matyti sistemos apkrovimą esamu metu ir ateityje, kad galėtų įvertinti ar gali priimti naujus užsakymus ir per kiek laiko galės juos realizuoti. Kartu, būtina kontroliuoti užsakymų paleidimą. Svarbu, kad į sistemą nepatektų vėluojantys užsakymai – bandant kompensuoti vėlavimą, susidarys dar daugiau vėluojančių užsakymų, chaoso ir netvarkos. Vėluojančių užsakymų data suderinama iš naujo ir pakartotinai įvedama į sistemą.

Kontroliuojant gamybos srautą būtina vadovautis šiais principais – pirmiausia vykdyti prioritetinius užsakymus, jei įmanoma, apjungti to paties termino užsakymus ir imtis veiksmų, jei buferio zonoje užsakymų kiekis sumažėjo 50 proc.

Gamybos planavimas gali ir turi būti efektyvus

Gamybos planavimas, neturint tam reikalingų įgūdžių ir įrankių, dažnai atrodo komplikuotas ir praktiškai nevaldomas procesas. Kartais atrodo, kad pastangos planuoti įneša tik dar daugiau sumaišties.

Tačiau turint tinkamų žinių, aiškius tikslus ir gerai parinktus įrankius, gamybos planavimo procesas naudingas visiems – jūsų įmonei, jūsų partneriams ir jūsų klientams.

---

>>Ieškote gamybos valdymo sprendimo?<<

Susisiekite – suteiksime nemokamą konsultaciją bei atsakysime į Jums rūpimus klausimus.

klausk@softera.lt | +370 620 93555